Sąnarių ligų problema visada aktuali. Po keturiasdešimties metų maždaug trečdalis visų žmonių pradeda jausti skausmą judant, o po penkiasdešimties – daugiau nei pusė gyventojų. Laipsnišką kremzlių, raiščių, kaulų ir minkštųjų audinių aplink sąnarius sunaikinimą gydytojai vadina bendru terminu „osteoartritas".
Kaip galima išvengti šios būklės? O kokie gydymo būdai padės numalšinti skausmą, kai liga jau išsivystė? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia turite suprasti skirtumą tarp artrito ir artrozės – dažniausiai pasitaikančių sąnarių patologijų.
Kas yra artritas?
Koks pagrindinis skirtumas tarp artrito ir artrozės, matyti iš pavadinimų: ūminės, staigios ligos baigiasi „-itis"; su „-nuo" – lėtos eigos ligos, lėtiniai procesai.
Artritas – tai uždegiminis sąnarių pažeidimas, atsirandantis dėl imuninės sistemos sutrikimo dėl infekcijos (pavyzdžiui, gerklės ar vidurinės ausies uždegimo), traumos, medžiagų apykaitos sutrikimų, hipotermijos, streso ar kitų priežasčių (netgi dėl autoimuninių).
Pirmieji ženklai atrodo taip:
- aštrus vieno ar kelių sąnarių skausmas (dažnai ne tik judant), ypač anksti ryte;
- skaudamo sąnario padidėjimas, patinimas, edema, paraudimas;
- pastebimas temperatūros padidėjimas uždegimo vietoje.
Artrito sukelti uždegiminiai procesai gali paveikti visą organizmą. Tokiu atveju pacientas jaučia aukštą temperatūrą, šaltkrėtis, netenka jėgų, gali atsirasti kitų organų (akių, urogenitalinės sistemos, net širdies, plaučių, kepenų ir inkstų) uždegimai.
Artritas turi kelias dešimtis formų. Dažniausiai iš jų yra:
- reumatas– didelių ir vidutinių sąnarių jungiamojo audinio uždegimas, atsirandantis po infekcijų;
- reumatoidinis artritas– autoimuninis lėtas procesas, simetriškai pažeidžiantis kelis sąnarius vienu metu; sukelia "mazgelių" atsiradimą, skausmą, mobilumo praradimą; gali sukelti daugelio organų uždegimą;
- podagra– atsiranda dėl šlapimo rūgšties kaupimosi kraujyje ir druskų sąnariuose; dažniausiai prasideda aštriu skausmu kojos piršto sąnaryje;
- reaktyvusis artritas– atsiranda infekcijų (chlamidijų, streptokokų ir kt. ) organizmo pažeidimo fone;
- infekcinis artritas– prasideda dėl paties sąnario bakterinės infekcijos.
Kas yra artrozė
Skirtingai nuo artrito, artrozę lydi ne uždegiminiai procesai. Tai provokuoja blogą cirkuliaciją sąnaryje, dėl kurios kremzlės dalys pradeda sausėti.
Artrozė yra liga, kuri deformuoja ir ardo sąnarių audinius. Su juo jungiamieji sluoksniai išsausėja, tampa plonesni ir „nusidėvėję". Kaulai ima liesti vienas kitą, o tai sukelia skausmą ir apsunkina žmogaus judėjimą.
Sąnarių artrozės požymiai yra:
- po ilgo nejudrumo laikotarpio (pavyzdžiui, naktinio poilsio) sąnarys „užšąla", bet vėl greitai vystosi, kai veikla atsinaujina;
- sąnario operaciją lydi keisti garsai (traškėjimas, traškėjimas, šlifavimas);
- fizinis aktyvumas sukelia skausmą.
Kuo skiriasi artritas ir artrozė?
Abi šios ligos pažeidžia sąnarius. Tačiau juos sukelia skirtingos priežastys, jie vyksta skirtingai ir gali sukelti labai skirtingas pasekmes. Tik teisinga diagnozė, pagrįsta artrito ir artrozės skirtumu, gali užkirsti kelią nepataisomai žalai organizmui.
Reikia laiko, kad pakankamai išsivystytų kremzlės audinio degeneracija ir prasidėtų kaulo deformacija. Todėl lėtinė artrozė dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje (po 60 metų, rečiau po 50). Labiausiai jautrūs pokyčiams yra nuolat dirbant apkrovą dirbantys sąnariai: muzikantų pirštai, sportininkų ir krautuvų keliai, daug vaikštančių ar dirbančių stovėdami čiurnos ir kt.
Priešingai, artritas gali pasireikšti net vaikui. Uždegiminis procesas sukelia sinovinės membranos, prisotintos kraujagyslėmis ir sąnarių skysčiu, patologiją (o sergant artroze jo susidaro nepakankamai). Deja, beveik kas penktas neįgalumo atvejis pasaulyje atsiranda dėl įvairių artrito formų ir komplikacijų.
Uždegimai gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir kitus aktyvią kraujotaką turinčius audinius: kraujagysles ir širdį, plaučius, pilvo organus, akis, šlapimo sistemą ir kt. Kita vertus, artrozę riboja vietiniai mechaniniai kaulų pažeidimai ir osteofitų susidarymas sąnarių deformacijos vietose. Nors ir vėlyvose stadijose bei pažengusiose formose, liga gali sukelti ir negalią, visiškai imobilizuojanti žmogaus galūnes.
Kaip pasireiškia artritas ir artrozė?
Palyginkime išorines apraiškas, kad aiškiai paaiškintume skirtumą tarp artrito ir artrozės simptomų.
- Skausmas. Pradinėse artrozės stadijose (trunkančios metus) sąnarių skausmai atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus. Jis retai būna aštrus ir stiprus. Net ir ligai vystantis, kai skausmas gali pasireikšti net mažais judesiais ir net ramybės būsenoje, dažniausiai pakanka suteikti kūnui patogią padėtį, kad skausmas atlėgtų. Sergant artritu, pacientą vargina didelio stiprumo aštrūs skausmo priepuoliai, kuriuos numalšina tik specialūs vaistai. Būdingas simptomas yra skausmas poilsio metu, ypač anksti ryte.
- Spragtelėjimas, šlifavimas, sandūrų traškėjimas. Artrozės pažeistuose sąnariuose sunaikinami kremzlės sluoksniai. Jie nustoja saugoti kaulų galvas nuo sąlyčio vienas su kitu. Todėl judant kaulai liečiasi ir trinasi, sklinda šiurkštūs, sausi garsai. Kuo labiau liga progresuoja, tuo stipriau ir garsiau spustelėja sąnariai. Artritas paprastai nėra lydimas tokių simptomų.
- Sąnario ir aplinkinių audinių deformacija. Bėgant laikui besivystanti artrozė keičia kaulų formą: pradeda trupėti ir susidėvėti jų galvos, gali atsirasti osteofitų. Kartais ūminėje stadijoje yra patinimas ir skausmingas skausmas, tačiau šie simptomai nėra nuolatiniai. Tačiau artrito paveiktas sąnarys tampa uždegimas ir patinę. Atsiranda pabrinkimų ir sutankinimų. Oda parausta ir tampa karšta.
- Ribotas mobilumas. Osteoartritas sukelia tam tikro sąnario standumą, kuris išnyksta judant. Gilesnėse stadijose standumas didėja, lenkimo amplitudė mažėja, o tai galiausiai sukelia nejudrumą. Sergant artritu galite jaustis sustingę visame kūne, o bandymai judėti sukels aštrų skausmą.
- Kraujo sudėties pokyčiai. Artrozė nėra uždegiminė liga, todėl analizėje ji neatsispindi. Dėl artrito labai padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, o tai rodo aktyvų infekcinį ir uždegiminį procesą.
Taigi artrozės simptomai ankstyvosiose stadijose retai gali sukelti stiprų nerimą ir diskomfortą. Tai lemia neatsargų požiūrį ir vėlyvą ligos diagnozę, o tai apsunkina tolesnį gydymą.
Osteoartrito priežastys
Sąnarių ir aplinkinių audinių patologinių pakitimų riziką didina keli veiksniai: nuolatinė perkrova, imuninės ir hormoninės sistemos disbalansas, prasta fizinė forma. Todėl, norėdami išvengti ligos, turite reguliariai laikytis šių rekomendacijų:
- Palaikykite vidutinį fizinį aktyvumą atlikdami paprastus pratimus, vaikščiodami, plaukdami ir pan. Tai padės atsikratyti antsvorio, pagerins kraujotaką, sustiprins raumenis ir taip sumažins sąnarių įtampą.
- Stenkitės valgyti sveiką maistą. Riebus maistas, raudona mėsa ir alkoholis gali būti kenksmingi. Atvirkščiai, jūros gėrybės, vaisiai ir daržovės, patiekalai, kuriuose yra kremzlių ir želatinos, bus naudingi organizmui. Svarbu gerti daug švaraus vandens (2-3 litrus per dieną).
- Rinkitės tinkamus drabužius ir avalynę: patogius kulnus, pakankamai šiltus, nevaržančius judesių.
- Jei įmanoma, venkite streso, trikdžių ir kitų kūno „sukrėtimų".
Tačiau jei žmogui jau buvo diagnozuotas artritas ar artrozė, prieš atliekant net tokius paprastus veiksmus, reikėtų pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais įprastinė prevencija taip pat gali pakenkti ir pabloginti būklę.
Bet kaip gydomas artritas ir artrozė? Koks skirtumas? Šių patologijų priežastys skiriasi: imuniniai procesai, kova su infekcija pirmuoju atveju ir nepakankama kremzlės mityba antruoju. Todėl kovos su jais būdai bus skirtingi. Norėdami pasirinkti tinkamą veiksmų planą, pirmiausia turite atlikti tikslią diagnozę.
Norėdami tai padaryti, geriausia atlikti rentgenografiją ir MRT kartu su laboratoriniais kraujo ir šlapimo tyrimais. Ištyręs rezultatus, gydytojas paskirs atitinkamas rekomendacijas.
Artrito gydymas
Jei ūminę ligos formą sukelia infekcija, tuomet ją galima išgydyti antibiotikais. Tačiau šiuo atveju svarbu tiksliai parinkti vaistą: būtina neutralizuoti patogenines bakterijas, kol sąnario patologija tampa negrįžtama. Kursas papildomas priešuždegiminiais ir imunitetą stiprinančiais vaistais.
Lėtinio artrito (pavyzdžiui, reumatoidinio) atveju gydymas turi būti reguliariai atliekamas visą gyvenimą. Dažniausiai naudojami kortikosteroidai, citostatikai ir šiuolaikiniai biologiniai produktai. Tai gana galingi vaistai, todėl norint užtikrinti, kad jie nepakenktų organizmui, labai svarbu teisingai apskaičiuoti dozes, vartojimo dažnumą ir trukmę.
Esant stipriam skausmui, gydytojas gali paskirti ir nuskausminamųjų kursą. Ir būtinai rekomenduojami lydintys paramos metodai: dieta, kineziterapija ir kineziterapijos kursas. Jei uždegimas išplito į kitus organus, pacientą būtina siųsti papildomiems specializuotiems tyrimams.
Artrozės gydymas
Šiuolaikiniai metodai leidžia beveik visiškai atsikratyti ligos apraiškų, jei diagnozė buvo nustatyta ankstyvoje stadijoje, o paciento amžius nesiekia keturiasdešimties metų. Norėdami tai padaryti, be standartinio sąnario streso stebėjimo ir vaistų kurso (jie inicijuoja regeneraciją, atkuria kremzlės mitybą ir drėkinimą), pacientui gali būti paskirti purvo įvyniojimai, elektroforezė ir akustinė terapija (kuri paveikia pažeistą vietą). audinys su žemo dažnio garsais).
Vyresnio amžiaus žmonėms ar pažengusioms formoms artrozės visiškai išgydyti nepavyksta, nors galima žymiai pagerinti būklę ir sulėtinti destruktyvius sąnario procesus. Tam reikia griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų: reguliariai vartoti vaistus (pavyzdžiui, chondroprotektorių), palaikyti sveiką gyvenimo būdą, laiku atlikti paskirtas procedūras, stebėti sąnarių apkrovą.
Sergant artroze, pagrindinis dėmesys skiriamas kremzlės sluoksnio atstatymui. Jei kartu yra uždegiminių procesų simptomų, ūminei stadijai palengvinti ir pereiti prie pagrindinio gydymo režimo gali būti skiriami antibiotikai arba kortikosteroidai. Kai kuriais sunkiais atvejais gali prireikti operacijos ir net implantuoti dirbtinį sąnarį.